sketerauti

sketeráuti, -áuja, -ãvo intr. NdŽ didžiuotis, puikintis: [Rygos magistras su tarnais] elgdamys kaip tinkamys kuo didesniai dar sketerau[ja] S.Dauk. | prk.: Šieną sukrovė į žagą, kursai prieš žiemą ir darganą sketerauti galėjo S.Dauk.